Kunigas Stasys Būdavas
BŪDAVAS Stasys (1908 03 18 Papilėje – 1966 09 09 Palm Byče, palaidotas Majamyje, JAV) – katalikų kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Papilės pradinėje m-loje, Šiaulių g-joje, 1929 baigė Kauno kunigų seminariją, 1933 – Vytauto Didžiojo u-to Teologijos ir filosofijos f-tą. Kunigas Kaune, kapelionas m-lose, bendradarbiavo periodikoje. 1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių g-jose, 1946 – 1947 – žrnl. „Pėdsakai“ redaktorius, nuo 1947 gyveno JAV, klebonas lietuvių parapijose. Literatūrinę kūrybą pradėjo 1922, išl. eilėraščių rinkinį „Širdies stygoms virpant“ (1926), apysakų rinkinį „Širdys ir gėlės“ (1932), romanus „Mokytojas Banaitis“ (1935), „Loreta“ (1936), „Sala“ (1939), novelių rinkinį „Vidurnakčio svečiai“ (1943), pjesė „Laukų berniukas“ pastatyta 1944. Emigracijoje išl. romanus ir apysakas „Varpai skamba“ (1952), „Uždraustas stebuklas“ (1954), „Rūsti siena“ (1959), „Rūkas ant vieškelio“ (1961), po mirties išl. „Europietė“ (1976), rankraštyje likęs romanas „Ponai bajorai“. Aktyviai reiškėsi JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime, buvo JAV Lietuvių rašytojų d-jos narys, 1948 – 1950 – jos v-bos ,sekretorius, po mirties nepelnytai pamirštas. Nuo gimnazijos metų iki mirties bendravo su B. Brazdžioniu. Kūrinius pasirašinėjo: Stasius Būdavas. Knygų ir dokumentų rinkinys saugomas Papilės S. Daukanto muziejuje.
Inf.: JAV Lietuviai I; „Papilė širdyse ir likimuose“.
< Atgal