Vida Girininkienė
Girininkienė Vida (Jukniūtė, tikra pavardė – Juknevičiūte, g. 1946 06 07 Pulpasių k. Joniškio r.), istorikė, publicistė, gidė, vertėja. Nuo 1952 gyveno statybininkų barakuose Karpėnų kaime, vėliau – Naujosios Akmenės mieste. 1964 baigė Naujosios Akmenės vid. m-lą, 1972 – Vilniaus u–to Istorijos f–tą. Nuo 1970 Ateizmo muziejaus Antikos skyriaus vedėja, nuo 1975 – Lietuvos valstybės istorijos archyvo mokslinė bendradarbė, skyriaus vedėja, nuo 1991 – Kultūros ir meno i-to mokslinė bendradarbė, nuo 2001 – „Versmės“ leidyklos vyr. redaktorė, Vilniaus pedagoginio u-to XIX a. Lietuvos istorijos dėstytoja, nuo 2011 – Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus muziejininkė. Vilniaus bibliofilų klubo „Mažvydas“, asociacijos „Lituanistų sąjūdis“, Lietuvos žurnalistų s-gos narė, Vilniaus istorinių kapinių d-jos „Rasos“ pirmininkė. 1992–2004 Lietuvos kraštotyros draugijos metraščio „Mūsų kraštas“ redakcinės komisijos narė. Parengė XIX–XX a. pr. „Trumpą aiškinamąjį rusų–lietuvių kalbų raštvedybos terminų žodyną“ (su A. Tumarinson, 1988), „Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinyno“ I t. (autorių kolektyvas, 1990), straipsnių ir dokumentų rinkinį „1863–1864 metai Lietuvoje“ (su N. Češkevičiūte, 1991). Lokalinių monografijų „Kelmės kraštas“ (1990), „Veliuona“ (2001), „Seredžius“ (2003), „Papilė“ (3 dalys; 2004, 2008), „Gelvonai“ (2009), „Salako kraštas“ (2013), „Sintautai“ (2 dalys; 2013) vyr. redaktorė, viena iš sudarytojų ir autorių. Su A. Paulausku parašė pirmąsias knygas apie senąsias Vilniaus kapines: „Rasos“ (1988), „Bernardinų kapinės“ (1994). Išleido monografiją „Vilniaus kapinės“ (2004). Knygų „Vilniaus Bernardinų kapinės. 1810 – 2010“ (lietuvių ir lenkų kalbomis, 2010, 2011) sudarytoja ir straipsnių autorė. Su K. Tolkačevskiu parengė pirmuosius informacinius žinynus lietuvių ir lenkų kalbomis apie Vilniaus Bernardinų (2010) ir Rasų (2016) kapines. Spaudai parengė ir redagavo R. Vaitkienės knygą „Elegija senai mano gatvei“ (2015), leidinį „Jonas Mačiulis. Laiškai Eugenijai. 1944–1956“ (2015). Išleido kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“ (2017), knygai 2018 m. paskirta L. Ivinskio premija. Simono Daukanto atminimo metų iniciatorė (2017). Nuo 2013 bendradarbiauja Šakių r. laikraštyje „Valsčius“ (vėliau – „Laikraštis „Valsčius“), žurnale „Literatūra ir menas“. 2018 už visuomeninę veiklą apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
< Atgal