PAKALNIŠKIŲ TARYBINIS ŪKIS – sovietinės žemės ūkio sistemos ūkinė struktūra. Būdamas patogioje vietoje, prie Naujosios Akmenės – Žagarės kelio ir „Akmenės cemento“ b-vės, ūkis vis dėlto nesustiprėjo ekonomiškai, nes buvo kas keletas metų reformuojamas. 1948 – 1949 m. Šapnagių, Bambalų ir Pleikių kaimuose susikūrė „Naujos vagos“ ir „Naujo gyvenimo“ kolūkiai. Ekonomiškai silpnus ir mažus kolūkius stambinant, jie prijungti prie kitų Kruopių apylinkės kolūkių. Po poros metų nuo gremėzdiško Kruopių kolūkio atskirta šiaurinė teritorija, kurioje įsteigtas kolūkis „Darbas“. 1964 m. jis reorganizuotas į Pakalniškių tarybinį ūkį, turėjusį 3 skyrius. Tačiau ekonominiai rodikliai negerėjo. Kadangi kolūkiams buvo lengviau gauti kreditų statyboms ir gamybos plėtrai, daug kur silpnus tarybinius ūkius imta naikinti. Akmenės r. prie Jučių kol. prijungtas Agluonos t. ū., o Pakalniškių t. ū. prijungtas prie Kruopių t. ūkio. Taip iš dviejų skurdžių ir praskolintų ūkių sukurtas vienas dar skurdesnis. Naujasis tarybinis ūkis buvo didžiausias Lietuvoje; buvo stipriai finansiškai remiamas, pastatyta labai daug ūkio ir socialinių pastatų, tačiau ekonomiškai vis tiek liko neperspektyvus. 1989 pačių gyventojų siūlymu Pakalniškių t. ū. vėl atkurtas su 5 tūkst. ha žemės. Direktoriumi paskirtas agronomas R. Norbutas ėmė energingai plėtoti statybas, per metus pastatyti 24 individualūs gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais. Pasikeitus socialinei ir politinei santvarkai, tarybinis ūkis reorganizuotas į ž. ū. bendrovę ir pradėtas atskirų objektų privatizavimo procesas.
Inf.: R. Dapšienė, S. Dimavičienė. Kruopiai; Gimtinė – mūsų namai Šapnagiai.
< Atgal