RUDAUSKAS Antanas (1909 02 12 Bijeikių k., Joniškio r. – 1975 01 21 Mordovijoje, Rusija) – kariškis, rezistencinės kovos dalyvis, sovietinės okupacinės valdžios politinis kalinys. Baigė Žagarės g-ją, 1931 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, įgijo vyresn. puskarininkio laipsnį, tęsė tarnybą liktiniu, vadovavo ugniagesių komandos apsaugos skyriui. 1935 baigė Automobilių rinktinės mokomąją kuopą, tapo profesionaliu vairuotoju, 1937 dalyvavo Kaune surengtuose RENAULT firmos tanko bandymuose. 1940 iš karinės tarnybos atleistas, hitlerinės okupacijos metais tarnavo Vokietijos kariuomenės darbo batalione. Nuo 1944 m. rudens partizanų gretose, Genio rinktinės, veikusios Žagarės valsčiuje, štabo viršininkas, dalyvavo kautynėse su sovietine kariuomene. 1945 pabaigoje iš kovos pasitraukė, slapstėsi, nuo 1948, įsigijęs netikrus dokumentus, dirbo mokytoju Vegerių pradinėje m-loje, perkeltas į Daubiškių prad. m-lą (dab. – Viekšnių sen.), ten 1950 rudenį suimtas; Pabaltijo karo tribunolas 1951 paskyrė mirties bausmę, kuri pakeista į 25 m. lagerių. Žuvo Mordovijos lageriuose. 1999 po mirties pripažintas kariu savanoriu ir suteiktas kapitono laipsnis. Buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu ir ugniagesių bronzos medaliu „Artimui pagalbon“ (abu 1938). Žmona Joana Kondrotaitė, taip pat dalyvavusi partizaniniame judėjime, buvo nuteista 10 m. lagerių ir 5 m. tremtiems.
Inf.: LKK, t. 6.
< Atgal