Janis Buividas
BUIVIDAS Janis (1864 09 08 Alkiškių k., Naujosios Akmenės kaim. sen. – 1937 04 02 Rygoje) – Rusijos imperijos ir Latvijos Respublikos karininkas, karo istorikas, pedagogas. Pašauktas į Rusijos kariuomenę, 1889 baigė Vilniaus junkerių m-lą, tarnavo Kauno tvirtovėje, 1899 baigė Generalinio štabo a-ją Peterburge, nuo 1911 – pulkininkas, Dalyvavo I pas. kare, vadovavo batalionui, pulkui, brigadai, 1917 – generolas majoras, 15-osios Sibiro šaulių divizijos vadas. Po bolševikinio spalio perversmo kalintas Peterburgo Petro ir Povilo tvirtovėje, išvengęs mirties, pasitraukė į Ukrainą, nuo 1919 – Denikino armijos rezervo brigados vadas, karo m-los lektorius; 2 metus gyveno Turkijoje, 1922 grįžo į nepriklausomą Latviją; nuo 1924 – Latvijos kariuomenės štabo viršininkas, nuo 1925 – kariuomenės vadų akademinių kursų viršininkas. 1928 demobilizavosi. Palaidotas Rygos įgulos kapinėse. Buvo apdovanotas Rusijos šv. Jurgio IV laipsnio, šv. Vladimiro, šv. Stanislovo III ir IV laipsnių bei šv. Anos ordinais, už narsumą frontuose jam įteiktas vardinis šv. Jurgio ginklas. Latvijoje apdovanotas Lačplėsio karo ordinu. Rašė karo istorijos temomis, su A. Zalumu 1930 išleido išsamią Napoleono biografiją.
Inf.: Kursietis A. J. The armed forses of Latvia 1918 – 1940.
< Atgal