KAIRIŠKIŲ GIRININKIJA – VĮ Valstybinės miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio (iki 2018 – Mažeikių miškų urėdijos) struktūrinis padalinys. Įkurta 1957. Miškotvarkos 2006 m. duomenimis, bendras girininkijos miškų plotas buvo 5341 ha. Girininkijos administracija – girininkas, jo pavaduotojas ir 2 eiguliai. Saugoma, prižiūrima, ugdoma ir eksploatuojama 3571 ha valstybinių miškų, prižiūrima 18 ha rezervuotų privatizavimui ir 16 ha kitų valstybės subjektų valdomų miškų. Girininkijos teritorijoje yra 1731 ha privačių miškų. Ji padalinta į Avižlių ir Viliošių eiguvas, kuriose miškų apsaugą ir priežiūrą atlieka eiguliai. Visi valstybiniai girininkijos miškai suskirstyti į 69 miško kvartalus, kurie dar skirstomi į 2348 miško sklypus. (Vidutinis miško kvartalo plotas – 52 ha, vidutinis miško sklypo plotas – 1,5 ha.) Girininkijoje yra 117 ha rezervatinių miškų (I gr. miškai), kuriose uždrausta bet kokia ūkinė veikla, 531 ha draustinių miškų (II gr. miškai), kuriuose ūkinė veikla griežtai ribojama, 276 ha apsauginių miškų (III gr. miškai), kuriuose taikomi miškų eksploatavimo apribojimai, ir 2647 ha ūkinių (eksploatacinių) miškų (IV gr. miškai), kurie eksploatuojami bendrąja, įstatymais nustatyta tvarka be ypatingų apribojimų. Miškuose vyrauja eglynai (40,8 proc. visų miškų), jų vidutinis amžius 39 metai. Beržynai užima 27,5 proc., jų vidutinis amžius – 55 metai. Pušynai – 16,7 proc., vidutinis amžius – 80 metų, Drebulynai – 8,6 proc., vidutinis amžius – 50 metų. Kitų medynų plotas, atskirai paėmus, miškuose mažesnis kaip 4 procentai. Laikinai užmirkusios miškų augavietės užima 82,7 proc. visų miškų. Normaliai drėkinamose augavietėse auga 5,9 proc., užmirkusiose augavietėse – 5,8 proc., pelkinėse – 5,6 proc. miškų. Girininkijos teritorijoje yra Purvių, Avižlių, Užpelkių, Gimbetiškių, Pašilės, Jonaičių, Balsių, Viliošių miškai arba jų dalys, taip pat daug smulkių miškelių . Girininkijos miškuose aptiktos saugomų, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų juodojo gandro, gervių, žaliosios ir pilkosios meletų, tetervinų perėjimo vietos, taip pat rasta į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų ir saugomų augalų: miškinės varnalėšos, dėmėtosios, baltijinės ir aukštosios gegūnių, įvairialapės usnies, paprastosios tuklės, raktažolės pelenėlės, pievinio plaurečio, stačiojo atgirio, plačialapės klumpaitės augimviečių. Girininkai: J. Rutė (nuo 1961), B. Poderis (nuo 1985), R. Kažukauskas (nuo(1989), V. Janušienė (nuo 2005), J. Vainutis (nuo 2017).
< Atgal