KAMANŲ PELKĖS VANDENYS

KAMANŲ PELKĖS VANDENYS yra tekantys ir stovintys. Tekantys vandenys dvejopi: aukštapelkės pakraščio juosta (lagas), į kurią subėga vanduo nuo aplinkinių reljefo paaukštėjimų iš vienos pusės ir nuo pelkės šlaito – iš kitos pusės; ir klampupiai – vandens srovės, tekančios nuo aukštaplynės į periferiją (žinomi 7 klampupiai).

Stovintys aukštapelkės vandenys: Kamanų ežeras (6,2 ha); apskritos formos klampynių akys (aptinkamos plynėse); paprastosios pelkės akys (bet kurioje kitoje pelkės dalyje) ir ežerokšniai – kelių klampynių akių junginiai, kurie yra gana gilūs, paprastai pailgos formos. Kamanų ežeras susiformavo po ledynmečio, visi kiti dariniai yra antriniai, atsiradę vėliau, pelkės vystymosi eigoje.

Dvylikoje Kamanų pelkės klampynių aptinkama apie 120 ežerokšnių. Bendras jų plotas sudaro daugiau kaip 2 ha. Didžiausi yra du Nimfėjų (23 ir 28 arai), Salų (9,2 aro), Berželių (5,6 aro) ir Skendenio (5,4 aro) ežerokšniai.

< Atgal