Vincas Kiršinas
KIRŠINAS Vincas (1896 04 05 Dabikinės dvare, Akmenės sen. – 1943 03 245 Aleksejevkoje, Oriolo sr., Rusija) – Lietuvos ir TSRS karininkas. Šiauliuose baigė 4 klases ir mokytojų kursus Panevėžyje, pašauktas į carinės Rusijos kariuomenę 1917 baigė praporščikų m-lą Odesoje. Karininku netapo dėl bolševikų perversmo sukeltos sumaišties. Grįžęs į tėvynę, 1919 15 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atskirojo bataliono mokomosios komandos būrio vadu. Tais pačiais m. dalyvavo kautynėse su bolševikinės Rusijos kariniais daliniais ir bermontininkų gaujomis, nuo 1919 spalio iki 1920 gruodžio dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene. Nuo 1921 balandžio – kuopos vadas, nuo 1923 vyresn. leitenantas. 1925 baigė Aukštųjų karininkų kursus (Bendrąjį skyrių), 1926 02 16 pakeltas kapitonu, tarnauja kavalerijoje. Nuo 1926 12 28 – kuopos vadas įvairiuose daliniuose, nuo 1930 – 4-ojo pėstininkų pulko bataliono vadas, majoras. 1931 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus, 1934 – Vytauto Didžiojo karininkų kursus (Generalinio štabo skyrių), įgijo Generalinio štabo karininko teises, paskirtas II pėstininkų divizijos štabo viršininku, bet jau po 3 mėn. perkeliamas į Vyriausiojo kariuomenės štabo valdybos operacijų skyrių, pakeltas į generalinio štabo pulkininkus leitenantus. Trumpai dirba Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektoriumi, nuo 1935 05 18 grįžta į Kariuomenės štabą III skyriaus viršininku. Nuo 1936 11 23 skiriamas Vytauto Didžiojo karininkų kursų inspektoriumi, gauna generalinio štabo pulkininko laipsnį. Įvedus į Lietuvą TSRS karinius dalinius, 1939 skiriamas komisijos deryboms dėl TSRS kariuomenės išdėstymo nariu. Naikinant Lietuvos kariuomenę, V. Kiršinas trumpai vadovauja Ypatingajam skyriui santykiams su TSRS kariuomenės kontingentu Lietuvoje, 1941 08 01 perima Karo m-los viršininko pareigas. Vėliau skiriamas raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos štabo viršininku; 1941 06 12 siunčiamas į Aukštųjų vadų tobulinimosi kursus prie Generalinio štabo a-jos Maskvoje, su kursais evakuotas į Taškentą. 1942 suformavus 16-ąją lietuviškąją diviziją, skiriamas jos štabo viršininku. Mirė Aleksejevkos karo lauko ligoninėje nuo peršalimo. Buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1938), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais.
Inf.: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953, t. IV.
< Atgal