Vincas Maciūnas
MACIŪNAS Vincas (1909 07 18 Papilėje – 2003 07 20 Filadelfijoje, JAV) ) – literatūros istorikas. 1932 baigė lietuvių literatūros studijas Vytauto Didžiojo u-to Humanitarinių mokslų f-te, 2 metus studijavo Bonos ir Miuncheno u-tuose, nuo 1935 – Vytauto Didžiojo u-to Humanitarinių mokslų f-to vyr. asistentas, nuo 1939 – filologijos mokslų daktaras, nuo 1940 – Vilniaus u-to Humanitarinių mokslų f-to vyr. dėstytojas, nuo 1941 – docentas, f-to prodekanas, nuo 1942 – ir Vilniaus u-to bibliotekos direktorius. 1944 pasitraukė į Vakarus, dėstė lietuvių literatūrą Pabaltijo u-te Vokietijoje, 1948 – 1949 – šio u-to Filologijos f-to dekanas. Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Pensilvanijos u-to bibliotekoje, kaupė lituanistikos fondą, 1962 – 1972 – Lituanistikos i-to pirmininkas, nuo 1978 pensijoje. Surado D. Poškos poemos „Mužikas žemaičių ir Lietuvos“ originalą, 1937 – 1940 su M. Biržiška redagavo „Mūsų senovę“, 1940 – 1941 – „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijos narys, nuo 1952 buvo JAV leistos „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis, jos XV tomo apie Lietuvą redaktorius, aktyviai dalyvavo JAV Lietuvių bendrijos veikloje, 1955 – 1957 buvo jos t-bos narys, 1969 – 1972 – jos kultūros t-bos narys; Artimas M. Biržiškos bendradarbis, glaudžiai bendravo su V. Krėve, tyrinėjo jo kūrybą, suredagavo jo 6 tomų Raštus, išsamų V. Krėvės laiškų rinkinį 1996 padovanojo Vilniaus u-to bibliotekai. Paskelbė tyrinėjimų apie K. Donelaitį, D. Pošką, S. Stanevičių, M. Valančių ir kitus lietuvių rašytojus. 1977 apdovanotas Lituanistikos i-to premija, 1999 – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Inf.: JAV lietuviai t.1 ir2; Juodytė G. Pakruojo krašto žmonės; Lietuvių enciklopedija, t.13; MLTE, t. 2.
< Atgal