MELIORACIJA – šlapių ir pelkėtų žemių sausinimas, siekiant pakeisti dirvožemio režimą ir pagerinti dirvos efektyvumą, taip pat žemės drėkinimas. Pelkėtos dirvos Lietuvoje grioviais sausinamos nuo XVI a. vidurio, o XIX a. viduryje imta naudoti degto molio vamzdelių drenažą. Didesnės apimties melioracijos darbai Lietuvoje pradėti 1910 – 1915, atnaujinti 1920. Lietuvoje 1939 melioracijos darbus vykdė 168 kultūrtechnikai ir 12 inžinierių, visi darbai buvo atliekami rankomis. 1920 – 1938 Lietuvoje nusausinta 15 tūkst. ha, iš jų 11800 ha – drenažu. Lietuvoje darbai atnaujinti 1946, vėliau buvo intensyviai plėtojami. 1979 Lietuvoje nusausintų žemių buvo per 2,5 mln. ha arba 65 proc. visų žemės naudmenų ir įrengta 22 tūkst. ha laistomų plotų. Vėliau drenažo darbų apimtys sumažėjo, daugiau lėšų imta skirti senų sistemų rekonstravimui.
Akmenės r. teritorijoje iki 1940 drenažu buvo nusausinti 119 ha Kairiškių dvaro žemės ir 25 ha Medemrodės dvaro žemės Gaudžiočių k. (dab. – Naujosios Akmenės kaim. sen.). Po II pas. karo pirmieji 105 ha drenažu nusausinti 1956 buv. „Raudonosios vėliavos“ kol., Viekšnių sen. Darbus atliko Telšių MMS. 1975 buvo nusausinta jau 50 tūkst. ha. Po 1980 tuometinio Akmenės r. teritorijoje buvo įrengta 663,5 ha laistomų plotų (I. Černiachovskio kol. – 129 ha, Kivylių kol. – 189 ha, Agluonų t. ū. – 129 ha). 1993 šie plotai bei įrenginiai nurašyti ir nebeeksploatuojami. Daugiau: Ūkis ir verslai. „Akmeresta“.
< Atgal