MOTERŲ JUDĖJIMAS. Užuomazgos 1905, įsteigus liberalų Lietuvos moterų susivienijimą. 1907 10 6-7 Kaune įvyko Lietuvos moterų I suvažiavimas. Tarpukario Lietuvoje burtis moteris skatino G. Petkevičaitės – Bitės ir kitų žinomų moterų visuomenės veikėjų aktyvi veikla. Veikė Lietuvių katalikių moterų d-ja, Lietuvos moterų ūkininkių s-ga, kai kurios smulkesnės org-jos, tačiau centralizuoto vadovavimo ir koordinavimo nebuvo. Po II pas. karo sovietinė okupacinė valdžia intensyviai siekė moteris paversti savo šalininkėmis ir stiprino ideologinį agitacinį darbą. LKP teritoriniuose k-tuose iki 1956 buvo moterų skyriai, nuo 1947 buvo steigiamos moterų t-bos, kurios nuo 1965, įsteigus respublikinę moterų t-bą, tapo masiška NVO; 1965, 1972 ir 1981 vyko moterų suvažiavimai. Visuose Akmenės ir Viekšnių krašto kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, įmonėse, stambesnėse org-jose veikė moterų t-bos, iš esmės atlikusios pozityvų vaidmenį: kai kurios aktyviai reiškėsi kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, rengė moterų ir šeimų vakarones, ekskursijas, skatino tvarkyti aplinką ir sodybas, rūpinosi buities kultūra, moterų darbo sąlygų gerinimu.
Akmenės r. periodiškai buvo šaukiamos moterų konferencijos, kurios rinkdavo rajono moterų t-bą. Pirmininkės: G. Banienė. A. Pučinskienė, J. Sejavičienė. 1989 moterų t-bos bandė reorganizuotis į Lietuvos moterų d-ją, tačiau nesulaukė politikų pritarimo; netapo parlamentine ir prof. K. Prunskienės įsteigta Moterų partija. Akmenės r. epizodiškai veikė jos skyrius, pirmininkės O. Moderienė, nuo 2000 – L. Juknienė, tačiau rajono t-boje mandatų nepelnė. 2000 12 09 įvykusiame Lietuvos moterų III suvažiavime dalyvavo grupė rajono atstovių.
< Atgal